Geležis vandenyje

Lietuvos higienos norma HN 24 : 2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai" numato, kad geriamajame vandenyje geležies kiekis neturi viršyti 0,2 mg/l, o mangano - 0,05 mg/l.

Tačiau šiandien mažiausiai trečdalis Lietuvos miestelių ir miestų gyventojų vartoja vandentiekių ir gręžinių vandenį, kuriame šios priemaišos keliolika ir net keliasdešimt kartų viršija nurodytas normas.

Geležies ir mangano oksidaisuteikia vandeniui rudą ar juodą spalvą, sulfidai – sveikatai kenksmingą, nemalonų supuvusio kiaušinio kvapą. Skaidrų, bet ištirpusia geležimi užterštą vandenį užvirinus, šis paruduoja, susidrumsčia, ant virdulio sienelių ir kaitinimo elementų iškrenta rūdžių nuoviros. Iš geležingo, drumsto vandens neįmanoma išvirti aromatingos arbatos, kavos ir pagaminti skanių maisto patiekalų.

Nuo geležies ir mangano nukenčia ir santechnika: kriauklės, vonios, dušo kabinos pasidengia rudomis ar juodomis nuosėdomis, praranda estetinį vaizdą. Geležis su muilu ir šampūnu sudaro netirpius junginius, kurie nusėda plaukuose, odoje. Geležingame vandenyje neįmanoma kokybiškai išskalbti drabužių.

Jeigu Jums tenka naudoti geležingą, blogo kvapo vandenį, mes siūlome veiksmingus, regeneruojamus (išplaunamus) filtrus, kurie mažiausiomis sąnaudomis užtikrins norimą vandens kokybę.

Siūlome:

  1. Įvadinį vandens nugeležinimo filtrą visam vandeniui valyti,
  2. Osmosinį membraninį filtrą, montuojamą po kriaukle,
  3. Stalinį filtrą „GerVA“.